išragintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išragintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išragintojas	išragintojai
kilm.	išragintojo	išragintojų
naud.	išragintojui	išragintojams
gal.	išragintoją	išragintojus
įnag.	išragintoju	išragintojais
viet.	išragintojuje	išragintojuose
šauksm.	išragintojau	išragintojai

• Skiemenys: iš-ra-gin-to-ju
• žr. pagr. f. išragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išragintoja.

išragintoju

1. tas, kuris išragina

Etimologija

<= išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---