išragintinoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išragintinoms (reik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išragintinas, mot. g. išragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išragintinas	išragintini	išragintina	išragintinos	išragintina	-
kilm.	išragintino	išragintinų	išragintinos	išragintinų	-	-
naud.	išragintinam	išragintiniems	išragintinai	išragintinoms	-	-
gal.	išragintiną	išragintinus	išragintiną	išragintinas	-	-
įnag.	išragintinu	išragintinais	išragintina	išragintinomis	-	-
viet.	išragintiname	išragintinuose	išragintinoje	išragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išragintinasis	išragintinieji	išragintinoji	išragintinosios	-	-
kilm.	išragintinojo	išragintinųjų	išragintinosios	išragintinųjų	-	-
naud.	išragintinajam	išragintiniesiems	išragintinajai	išragintinosioms	-	-
gal.	išragintinąjį	išragintinuosius	išragintinąją	išragintinąsias	-	-
įnag.	išragintinuoju	išragintinaisiais	išragintinąja	išragintinosiomis	-	-
viet.	išragintinajame	išragintinuosiuose	išragintinojoje	išragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išragintinas, mot. g. išragintina.
• Skiemenys: iš-ra-gin-ti-noms

išragintinoms

1. ta, dėl kurios reikia išraginti

Etimologija

<= išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---