išragindavusiajame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išragindavusiajame (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išragindavęs, mot. g. išragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išragindavęs	išragindavę	išragindavusi, išragindavus	išragindavusios	-	išragindavę
kilm.	išragindavusio	išragindavusių	išragindavusios	išragindavusių	-	-
naud.	išragindavusiam	išragindavusiems	išragindavusiai	išragindavusioms	-	-
gal.	išragindavusį	išragindavusius	išragindavusią	išragindavusias	-	-
įnag.	išragindavusiu	išragindavusiais	išragindavusia	išragindavusiomis	-	-
viet.	išragindavusiame	išragindavusiuose	išragindavusioje	išragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išragindavusysis	išragindavusieji	išragindavusioji	išragindavusiosios	-	-
kilm.	išragindavusiojo	išragindavusiųjų	išragindavusiosios	išragindavusiųjų	-	-
naud.	išragindavusiajam	išragindavusiesiems	išragindavusiajai	išragindavusiosioms	-	-
gal.	išragindavusįjį	išragindavusiuosius	išragindavusiąją	išragindavusiąsias	-	-
įnag.	išragindavusiuoju	išragindavusiaisiais	išragindavusiąja	išragindavusiosiomis	-	-
viet.	išragindavusiajame	išragindavusiuosiuose	išragindavusiojoje	išragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išragindavęs, mot. g. išragindavusi.
• Skiemenys: iš-ra-gin-da-vu-sia-ja-me

išragindavusiajame

1. tas, kuris išragindavo

Etimologija

<= išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---