išraginančiom

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išraginančiom (es. l. veik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išraginantis, mot. g. išraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išraginąs, išraginantis	išraginą, išraginantys	išraginanti	išraginančios	-	išraginą
kilm.	išraginančio	išraginančių	išraginančios	išraginančių	-	-
naud.	išraginančiam	išraginantiems, išraginantiem	išraginančiai	išraginančioms, išraginančiom	-	-
gal.	išraginantį	išraginančius	išraginančią	išraginančias	-	-
įnag.	išraginančiu	išraginančiais	išraginančia	išraginančiomis	-	-
viet.	išraginančiame, išraginančiam	išraginančiuose, išraginančiuos	išraginančioje, išraginančioj	išraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išraginantysis	išraginantieji	išraginančioji	išraginančiosios	-	-
kilm.	išraginančiojo	išraginančiųjų	išraginančiosios	išraginančiųjų	-	-
naud.	išraginančiajam	išraginantiesiems	išraginančiajai	išraginančiosioms	-	-
gal.	išraginantįjį	išraginančiuosius	išraginančiąją	išraginančiąsias	-	-
įnag.	išraginančiuoju	išraginančiaisiais	išraginančiąja	išraginančiosiomis	-	-
viet.	išraginančiajame	išraginančiuosiuose	išraginančiojoje	išraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išraginantis, mot. g. išraginanti.
• Skiemenys: iš-ra-gi-nan-čiom

išraginančiom

1. ta, kuri išragina

Etimologija

<= išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---