išraginamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išraginamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išraginamas, mot. g. išraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išraginamas	išraginami	išraginama	išraginamos	išraginama	-
kilm.	išraginamo	išraginamų	išraginamos	išraginamų	-	-
naud.	išraginamam	išraginamiems	išraginamai	išraginamoms	-	-
gal.	išraginamą	išraginamus	išraginamą	išraginamas	-	-
įnag.	išraginamu	išraginamais	išraginama	išraginamomis	-	-
viet.	išraginamame	išraginamuose	išraginamoje	išraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išraginamasis	išraginamieji	išraginamoji	išraginamosios	-	-
kilm.	išraginamojo	išraginamųjų	išraginamosios	išraginamųjų	-	-
naud.	išraginamajam	išraginamiesiems	išraginamajai	išraginamosioms	-	-
gal.	išraginamąjį	išraginamuosius	išraginamąją	išraginamąsias	-	-
įnag.	išraginamuoju	išraginamaisiais	išraginamąja	išraginamosiomis	-	-
viet.	išraginamajame	išraginamuosiuose	išraginamojoje	išraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išraginamas, mot. g. išraginama.
• Skiemenys: iš-ra-gi-na-mo-ji

išraginamoji

1. ta, kurią išragina

Etimologija

<= išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---