išpučianti

Taip pat žr.: išpučiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išpučianti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išpučiantis, mot. g. išpučianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpučiąs, išpučiantis	išpučią, išpučiantys	išpučianti	išpučiančios	-	išpučią
kilm.	išpučiančio	išpučiančių	išpučiančios	išpučiančių	-	-
naud.	išpučiančiam	išpučiantiems, išpučiantiem	išpučiančiai	išpučiančioms, išpučiančiom	-	-
gal.	išpučiantį	išpučiančius	išpučiančią	išpučiančias	-	-
įnag.	išpučiančiu	išpučiančiais	išpučiančia	išpučiančiomis	-	-
viet.	išpučiančiame, išpučiančiam	išpučiančiuose, išpučiančiuos	išpučiančioje, išpučiančioj	išpučiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpučiantysis	išpučiantieji	išpučiančioji	išpučiančiosios	-	-
kilm.	išpučiančiojo	išpučiančiųjų	išpučiančiosios	išpučiančiųjų	-	-
naud.	išpučiančiajam	išpučiantiesiems	išpučiančiajai	išpučiančiosioms	-	-
gal.	išpučiantįjį	išpučiančiuosius	išpučiančiąją	išpučiančiąsias	-	-
įnag.	išpučiančiuoju	išpučiančiaisiais	išpučiančiąja	išpučiančiosiomis	-	-
viet.	išpučiančiajame	išpučiančiuosiuose	išpučiančiojoje	išpučiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išpučiantis.

Etimologija

<= išpūsti, išpučia, išpūtė

---