išpučiamam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išpučiamam (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išpučiamas, mot. g. išpučiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpučiamas	išpučiami	išpučiama	išpučiamos	išpučiama	-
kilm.	išpučiamo	išpučiamų	išpučiamos	išpučiamų	-	-
naud.	išpučiamam	išpučiamiems	išpučiamai	išpučiamoms	-	-
gal.	išpučiamą	išpučiamus	išpučiamą	išpučiamas	-	-
įnag.	išpučiamu	išpučiamais	išpučiama	išpučiamomis	-	-
viet.	išpučiamame	išpučiamuose	išpučiamoje	išpučiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpučiamasis	išpučiamieji	išpučiamoji	išpučiamosios	-	-
kilm.	išpučiamojo	išpučiamųjų	išpučiamosios	išpučiamųjų	-	-
naud.	išpučiamajam	išpučiamiesiems	išpučiamajai	išpučiamosioms	-	-
gal.	išpučiamąjį	išpučiamuosius	išpučiamąją	išpučiamąsias	-	-
įnag.	išpučiamuoju	išpučiamaisiais	išpučiamąja	išpučiamosiomis	-	-
viet.	išpučiamajame	išpučiamuosiuose	išpučiamojoje	išpučiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išpučiamas, mot. g. išpučiama.

Etimologija

<= išpūsti, išpučia, išpūtė

---