išparduotinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išparduotinas (dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išparduotinas, mot. g. išparduotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išparduotinas	išparduotini	išparduotina	išparduotinos	išparduotina	-
kilm.	išparduotino	išparduotinų	išparduotinos	išparduotinų	-	-
naud.	išparduotinam	išparduotiniems	išparduotinai	išparduotinoms	-	-
gal.	išparduotiną	išparduotinus	išparduotiną	išparduotinas	-	-
įnag.	išparduotinu	išparduotinais	išparduotina	išparduotinomis	-	-
viet.	išparduotiname	išparduotinuose	išparduotinoje	išparduotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išparduotinasis	išparduotinieji	išparduotinoji	išparduotinosios	-	-
kilm.	išparduotinojo	išparduotinųjų	išparduotinosios	išparduotinųjų	-	-
naud.	išparduotinajam	išparduotiniesiems	išparduotinajai	išparduotinosioms	-	-
gal.	išparduotinąjį	išparduotinuosius	išparduotinąją	išparduotinąsias	-	-
įnag.	išparduotinuoju	išparduotinaisiais	išparduotinąja	išparduotinosiomis	-	-
viet.	išparduotinajame	išparduotinuosiuose	išparduotinojoje	išparduotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išparduotina.
• Skiemenys: iš-par-duo-ti-nas

išparduotinas

1. tai ką reikia išparduoti

Etimologija

išparduoti, išparduoda, išpardavė

---