išparduodavusi

Taip pat žr.: išparduodavusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išparduodavusi (dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išparduodavęs, mot. g. išparduodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išparduodavęs	išparduodavę	išparduodavusi, išparduodavus	išparduodavusios	-	išparduodavę
kilm.	išparduodavusio	išparduodavusių	išparduodavusios	išparduodavusių	-	-
naud.	išparduodavusiam	išparduodavusiems	išparduodavusiai	išparduodavusioms	-	-
gal.	išparduodavusį	išparduodavusius	išparduodavusią	išparduodavusias	-	-
įnag.	išparduodavusiu	išparduodavusiais	išparduodavusia	išparduodavusiomis	-	-
viet.	išparduodavusiame	išparduodavusiuose	išparduodavusioje	išparduodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išparduodavusysis	išparduodavusieji	išparduodavusioji	išparduodavusiosios	-	-
kilm.	išparduodavusiojo	išparduodavusiųjų	išparduodavusiosios	išparduodavusiųjų	-	-
naud.	išparduodavusiajam	išparduodavusiesiems	išparduodavusiajai	išparduodavusiosioms	-	-
gal.	išparduodavusįjį	išparduodavusiuosius	išparduodavusiąją	išparduodavusiąsias	-	-
įnag.	išparduodavusiuoju	išparduodavusiaisiais	išparduodavusiąja	išparduodavusiosiomis	-	-
viet.	išparduodavusiajame	išparduodavusiuosiuose	išparduodavusiojoje	išparduodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išparduodavęs.
• Skiemenys: iš-par-duo-da-vu-si

išparduodavusi

1. ta kuri išparduodavo

Etimologija

išparduoti, išparduoda, išpardavė

---