išparduodąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išparduodąs (dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išparduodantis, mot. g. išparduodanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išparduodąs, išparduodantis	išparduodą, išparduodantys	išparduodanti	išparduodančios	-	išparduodą
kilm.	išparduodančio	išparduodančių	išparduodančios	išparduodančių	-	-
naud.	išparduodančiam	išparduodantiems, išparduodantiem	išparduodančiai	išparduodančioms, išparduodančiom	-	-
gal.	išparduodantį	išparduodančius	išparduodančią	išparduodančias	-	-
įnag.	išparduodančiu	išparduodančiais	išparduodančia	išparduodančiomis	-	-
viet.	išparduodančiame, išparduodančiam	išparduodančiuose, išparduodančiuos	išparduodančioje, išparduodančioj	išparduodančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išparduodantysis	išparduodantieji	išparduodančioji	išparduodančiosios	-	-
kilm.	išparduodančiojo	išparduodančiųjų	išparduodančiosios	išparduodančiųjų	-	-
naud.	išparduodančiajam	išparduodantiesiems	išparduodančiajai	išparduodančiosioms	-	-
gal.	išparduodantįjį	išparduodančiuosius	išparduodančiąją	išparduodančiąsias	-	-
įnag.	išparduodančiuoju	išparduodančiaisiais	išparduodančiąja	išparduodančiosiomis	-	-
viet.	išparduodančiajame	išparduodančiuosiuose	išparduodančiojoje	išparduodančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išparduodantis, mot. g. išparduodanti.
• Skiemenys: iš-par-duo-dąs

išparduodąs

1. tas kuris išparduoda

Etimologija

išparduoti, išparduoda, išpardavė

---