išpūtęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išpūtęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išpūtęs, mot. g. išpūtusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūtęs	išpūtę	išpūtusi, išpūtus	išpūtusios	-	išpūtę
kilm.	išpūtusio	išpūtusių	išpūtusios	išpūtusių	-	-
naud.	išpūtusiam	išpūtusiems	išpūtusiai	išpūtusioms	-	-
gal.	išpūtusį	išpūtusius	išpūtusią	išpūtusias	-	-
įnag.	išpūtusiu	išpūtusiais	išpūtusia	išpūtusiomis	-	-
viet.	išpūtusiame	išpūtusiuose	išpūtusioje	išpūtusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūtusysis	išpūtusieji	išpūtusioji	išpūtusiosios	-	-
kilm.	išpūtusiojo	išpūtusiųjų	išpūtusiosios	išpūtusiųjų	-	-
naud.	išpūtusiajam	išpūtusiesiems	išpūtusiajai	išpūtusiosioms	-	-
gal.	išpūtusįjį	išpūtusiuosius	išpūtusiąją	išpūtusiąsias	-	-
įnag.	išpūtusiuoju	išpūtusiaisiais	išpūtusiąja	išpūtusiosiomis	-	-
viet.	išpūtusiajame	išpūtusiuosiuose	išpūtusiojoje	išpūtusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išpūtusi.
• Skiemenys: iš-pū-tęs

išpūtęs

1. tas, kuris išpūtė

Etimologija

<= išpūsti, išpučia, išpūtė

---