išpūstąją

Taip pat žr.: išpūstąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išpūstąją (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išpūstas, mot. g. išpūsta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūstas	išpūsti	išpūsta	išpūstos	išpūsta	-
kilm.	išpūsto	išpūstų	išpūstos	išpūstų	-	-
naud.	išpūstam	išpūstiems	išpūstai	išpūstoms	-	-
gal.	išpūstą	išpūstus	išpūstą	išpūstas	-	-
įnag.	išpūstu	išpūstais	išpūsta	išpūstomis	-	-
viet.	išpūstame	išpūstuose	išpūstoje	išpūstose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūstasis	išpūstieji	išpūstoji	išpūstosios	-	-
kilm.	išpūstojo	išpūstųjų	išpūstosios	išpūstųjų	-	-
naud.	išpūstajam	išpūstiesiems	išpūstajai	išpūstosioms	-	-
gal.	išpūstąjį	išpūstuosius	išpūstąją	išpūstąsias	-	-
įnag.	išpūstuoju	išpūstaisiais	išpūstąja	išpūstosiomis	-	-
viet.	išpūstajame	išpūstuosiuose	išpūstojoje	išpūstosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išpūstas, mot. g. išpūsta.

Etimologija

<= išpūsti, išpučia, išpūtė

---