išpūsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išpūsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išpūsimas, mot. g. išpūsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūsimas	išpūsimi	išpūsima	išpūsimos	išpūsima	-
kilm.	išpūsimo	išpūsimų	išpūsimos	išpūsimų	-	-
naud.	išpūsimam	išpūsimiems	išpūsimai	išpūsimoms	-	-
gal.	išpūsimą	išpūsimus	išpūsimą	išpūsimas	-	-
įnag.	išpūsimu	išpūsimais	išpūsima	išpūsimomis	-	-
viet.	išpūsimame	išpūsimuose	išpūsimoje	išpūsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūsimasis	išpūsimieji	išpūsimoji	išpūsimosios	-	-
kilm.	išpūsimojo	išpūsimųjų	išpūsimosios	išpūsimųjų	-	-
naud.	išpūsimajam	išpūsimiesiems	išpūsimajai	išpūsimosioms	-	-
gal.	išpūsimąjį	išpūsimuosius	išpūsimąją	išpūsimąsias	-	-
įnag.	išpūsimuoju	išpūsimaisiais	išpūsimąja	išpūsimosiomis	-	-
viet.	išpūsimajame	išpūsimuosiuose	išpūsimojoje	išpūsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išpūsimas, mot. g. išpūsima.

Etimologija

<= išpūsti, išpučia, išpūtė

---