išpūsiantį

Taip pat žr.: išpūsianti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išpūsiantį (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išpūsiantis, mot. g. išpūsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūsiąs, išpūsiantis	išpūsią, išpūsiantys	išpūsianti	išpūsiančios	-	išpūsią
kilm.	išpūsiančio	išpūsiančių	išpūsiančios	išpūsiančių	-	-
naud.	išpūsiančiam	išpūsiantiems, išpūsiantiem	išpūsiančiai	išpūsiančioms, išpūsiančiom	-	-
gal.	išpūsiantį	išpūsiančius	išpūsiančią	išpūsiančias	-	-
įnag.	išpūsiančiu	išpūsiančiais	išpūsiančia	išpūsiančiomis	-	-
viet.	išpūsiančiame, išpūsiančiam	išpūsiančiuose, išpūsiančiuos	išpūsiančioje, išpūsiančioj	išpūsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūsiantysis	išpūsiantieji	išpūsiančioji	išpūsiančiosios	-	-
kilm.	išpūsiančiojo	išpūsiančiųjų	išpūsiančiosios	išpūsiančiųjų	-	-
naud.	išpūsiančiajam	išpūsiantiesiems	išpūsiančiajai	išpūsiančiosioms	-	-
gal.	išpūsiantįjį	išpūsiančiuosius	išpūsiančiąją	išpūsiančiąsias	-	-
įnag.	išpūsiančiuoju	išpūsiančiaisiais	išpūsiančiąja	išpūsiančiosiomis	-	-
viet.	išpūsiančiajame	išpūsiančiuosiuose	išpūsiančiojoje	išpūsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išpūsiantis, mot. g. išpūsianti.

Etimologija

<= išpūsti, išpučia, išpūtė

---