išnervinusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnervinusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnervinęs, mot. g. išnervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervinęs	išnervinę	išnervinusi, išnervinus	išnervinusios	-	išnervinę
kilm.	išnervinusio	išnervinusių	išnervinusios	išnervinusių	-	-
naud.	išnervinusiam	išnervinusiems	išnervinusiai	išnervinusioms	-	-
gal.	išnervinusį	išnervinusius	išnervinusią	išnervinusias	-	-
įnag.	išnervinusiu	išnervinusiais	išnervinusia	išnervinusiomis	-	-
viet.	išnervinusiame	išnervinusiuose	išnervinusioje	išnervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervinusysis	išnervinusieji	išnervinusioji	išnervinusiosios	-	-
kilm.	išnervinusiojo	išnervinusiųjų	išnervinusiosios	išnervinusiųjų	-	-
naud.	išnervinusiajam	išnervinusiesiems	išnervinusiajai	išnervinusiosioms	-	-
gal.	išnervinusįjį	išnervinusiuosius	išnervinusiąją	išnervinusiąsias	-	-
įnag.	išnervinusiuoju	išnervinusiaisiais	išnervinusiąja	išnervinusiosiomis	-	-
viet.	išnervinusiajame	išnervinusiuosiuose	išnervinusiojoje	išnervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnervinęs, mot. g. išnervinusi.
• Skiemenys: iš-ner-vi-nu-sį-jį

išnervinusįjį

1. tas, kuris išnervino

Etimologija

<= išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---