išnervinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnervinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnervinsimas, mot. g. išnervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervinsimas	išnervinsimi	išnervinsima	išnervinsimos	išnervinsima	-
kilm.	išnervinsimo	išnervinsimų	išnervinsimos	išnervinsimų	-	-
naud.	išnervinsimam	išnervinsimiems	išnervinsimai	išnervinsimoms	-	-
gal.	išnervinsimą	išnervinsimus	išnervinsimą	išnervinsimas	-	-
įnag.	išnervinsimu	išnervinsimais	išnervinsima	išnervinsimomis	-	-
viet.	išnervinsimame	išnervinsimuose	išnervinsimoje	išnervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervinsimasis	išnervinsimieji	išnervinsimoji	išnervinsimosios	-	-
kilm.	išnervinsimojo	išnervinsimųjų	išnervinsimosios	išnervinsimųjų	-	-
naud.	išnervinsimajam	išnervinsimiesiems	išnervinsimajai	išnervinsimosioms	-	-
gal.	išnervinsimąjį	išnervinsimuosius	išnervinsimąją	išnervinsimąsias	-	-
įnag.	išnervinsimuoju	išnervinsimaisiais	išnervinsimąja	išnervinsimosiomis	-	-
viet.	išnervinsimajame	išnervinsimuosiuose	išnervinsimojoje	išnervinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnervinsimas, mot. g. išnervinsima.
• Skiemenys: iš-ner-vin-si-mą-ja

išnervinsimąja

1. ta, kurią išnervins

Etimologija

<= išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---