išnervindavusiuosius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnervindavusiuosius (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnervindavęs, mot. g. išnervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervindavęs	išnervindavę	išnervindavusi, išnervindavus	išnervindavusios	-	išnervindavę
kilm.	išnervindavusio	išnervindavusių	išnervindavusios	išnervindavusių	-	-
naud.	išnervindavusiam	išnervindavusiems	išnervindavusiai	išnervindavusioms	-	-
gal.	išnervindavusį	išnervindavusius	išnervindavusią	išnervindavusias	-	-
įnag.	išnervindavusiu	išnervindavusiais	išnervindavusia	išnervindavusiomis	-	-
viet.	išnervindavusiame	išnervindavusiuose	išnervindavusioje	išnervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervindavusysis	išnervindavusieji	išnervindavusioji	išnervindavusiosios	-	-
kilm.	išnervindavusiojo	išnervindavusiųjų	išnervindavusiosios	išnervindavusiųjų	-	-
naud.	išnervindavusiajam	išnervindavusiesiems	išnervindavusiajai	išnervindavusiosioms	-	-
gal.	išnervindavusįjį	išnervindavusiuosius	išnervindavusiąją	išnervindavusiąsias	-	-
įnag.	išnervindavusiuoju	išnervindavusiaisiais	išnervindavusiąja	išnervindavusiosiomis	-	-
viet.	išnervindavusiajame	išnervindavusiuosiuose	išnervindavusiojoje	išnervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnervindavęs, mot. g. išnervindavusi.
• Skiemenys: iš-ner-vin-da-vu-siuo-sius

išnervindavusiuosius

1. tas, kuris išnervindavo

Etimologija

<= išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---