išnervinančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnervinančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnervinantis, mot. g. išnervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervinąs, išnervinantis	išnerviną, išnervinantys	išnervinanti	išnervinančios	-	išnerviną
kilm.	išnervinančio	išnervinančių	išnervinančios	išnervinančių	-	-
naud.	išnervinančiam	išnervinantiems, išnervinantiem	išnervinančiai	išnervinančioms, išnervinančiom	-	-
gal.	išnervinantį	išnervinančius	išnervinančią	išnervinančias	-	-
įnag.	išnervinančiu	išnervinančiais	išnervinančia	išnervinančiomis	-	-
viet.	išnervinančiame, išnervinančiam	išnervinančiuose, išnervinančiuos	išnervinančioje, išnervinančioj	išnervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervinantysis	išnervinantieji	išnervinančioji	išnervinančiosios	-	-
kilm.	išnervinančiojo	išnervinančiųjų	išnervinančiosios	išnervinančiųjų	-	-
naud.	išnervinančiajam	išnervinantiesiems	išnervinančiajai	išnervinančiosioms	-	-
gal.	išnervinantįjį	išnervinančiuosius	išnervinančiąją	išnervinančiąsias	-	-
įnag.	išnervinančiuoju	išnervinančiaisiais	išnervinančiąja	išnervinančiosiomis	-	-
viet.	išnervinančiajame	išnervinančiuosiuose	išnervinančiojoje	išnervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnervinantis, mot. g. išnervinanti.
• Skiemenys: iš-ner-vi-nan-čiuo-ju

išnervinančiuoju

1. tas, kuris išnervina

Etimologija

<= išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---