išnervinamam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnervinamam (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnervinamas, mot. g. išnervinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervinamas	išnervinami	išnervinama	išnervinamos	išnervinama	-
kilm.	išnervinamo	išnervinamų	išnervinamos	išnervinamų	-	-
naud.	išnervinamam	išnervinamiems	išnervinamai	išnervinamoms	-	-
gal.	išnervinamą	išnervinamus	išnervinamą	išnervinamas	-	-
įnag.	išnervinamu	išnervinamais	išnervinama	išnervinamomis	-	-
viet.	išnervinamame	išnervinamuose	išnervinamoje	išnervinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervinamasis	išnervinamieji	išnervinamoji	išnervinamosios	-	-
kilm.	išnervinamojo	išnervinamųjų	išnervinamosios	išnervinamųjų	-	-
naud.	išnervinamajam	išnervinamiesiems	išnervinamajai	išnervinamosioms	-	-
gal.	išnervinamąjį	išnervinamuosius	išnervinamąją	išnervinamąsias	-	-
įnag.	išnervinamuoju	išnervinamaisiais	išnervinamąja	išnervinamosiomis	-	-
viet.	išnervinamajame	išnervinamuosiuose	išnervinamojoje	išnervinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnervinamas, mot. g. išnervinama.
• Skiemenys: iš-ner-vi-na-mam

išnervinamam

1. tas, kurį išnervina

Etimologija

<= išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---