išmingamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmingamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmingamas, mot. g. išmingama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmingamas	išmingami	išmingama	išmingamos	išmingama	-
kilm.	išmingamo	išmingamų	išmingamos	išmingamų	-	-
naud.	išmingamam	išmingamiems	išmingamai	išmingamoms	-	-
gal.	išmingamą	išmingamus	išmingamą	išmingamas	-	-
įnag.	išmingamu	išmingamais	išmingama	išmingamomis	-	-
viet.	išmingamame	išmingamuose	išmingamoje	išmingamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmingamasis	išmingamieji	išmingamoji	išmingamosios	-	-
kilm.	išmingamojo	išmingamųjų	išmingamosios	išmingamųjų	-	-
naud.	išmingamajam	išmingamiesiems	išmingamajai	išmingamosioms	-	-
gal.	išmingamąjį	išmingamuosius	išmingamąją	išmingamąsias	-	-
įnag.	išmingamuoju	išmingamaisiais	išmingamąja	išmingamosiomis	-	-
viet.	išmingamajame	išmingamuosiuose	išmingamojoje	išmingamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmingamas, mot. g. išmingama.
• Skiemenys: iš-min-ga-mu

išmingamu

1. tas, kurį išminga

Etimologija

<= išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---