išmigtoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmigtoji (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmigtas, mot. g. išmigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigtas	išmigti	išmigta	išmigtos	išmigta	-
kilm.	išmigto	išmigtų	išmigtos	išmigtų	-	-
naud.	išmigtam	išmigtiems	išmigtai	išmigtoms	-	-
gal.	išmigtą	išmigtus	išmigtą	išmigtas	-	-
įnag.	išmigtu	išmigtais	išmigta	išmigtomis	-	-
viet.	išmigtame	išmigtuose	išmigtoje	išmigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigtasis	išmigtieji	išmigtoji	išmigtosios	-	-
kilm.	išmigtojo	išmigtųjų	išmigtosios	išmigtųjų	-	-
naud.	išmigtajam	išmigtiesiems	išmigtajai	išmigtosioms	-	-
gal.	išmigtąjį	išmigtuosius	išmigtąją	išmigtąsias	-	-
įnag.	išmigtuoju	išmigtaisiais	išmigtąja	išmigtosiomis	-	-
viet.	išmigtajame	išmigtuosiuose	išmigtojoje	išmigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmigtas, mot. g. išmigta.
• Skiemenys: iš-mig-to-ji

išmigtoji

1. ta, kurią išmigo

Etimologija

<= išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---