išmigsimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmigsimą (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmigsimas, mot. g. išmigsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigsimas	išmigsimi	išmigsima	išmigsimos	išmigsima	-
kilm.	išmigsimo	išmigsimų	išmigsimos	išmigsimų	-	-
naud.	išmigsimam	išmigsimiems	išmigsimai	išmigsimoms	-	-
gal.	išmigsimą	išmigsimus	išmigsimą	išmigsimas	-	-
įnag.	išmigsimu	išmigsimais	išmigsima	išmigsimomis	-	-
viet.	išmigsimame	išmigsimuose	išmigsimoje	išmigsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigsimasis	išmigsimieji	išmigsimoji	išmigsimosios	-	-
kilm.	išmigsimojo	išmigsimųjų	išmigsimosios	išmigsimųjų	-	-
naud.	išmigsimajam	išmigsimiesiems	išmigsimajai	išmigsimosioms	-	-
gal.	išmigsimąjį	išmigsimuosius	išmigsimąją	išmigsimąsias	-	-
įnag.	išmigsimuoju	išmigsimaisiais	išmigsimąja	išmigsimosiomis	-	-
viet.	išmigsimajame	išmigsimuosiuose	išmigsimojoje	išmigsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmigsimas, mot. g. išmigsima.
• Skiemenys: iš-mig-si-mą

išmigsimą

1. ta, kurią išmigs

Etimologija

<= išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---