išmigsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmigsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmigsiantis, mot. g. išmigsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigsiąs, išmigsiantis	išmigsią, išmigsiantys	išmigsianti	išmigsiančios	-	išmigsią
kilm.	išmigsiančio	išmigsiančių	išmigsiančios	išmigsiančių	-	-
naud.	išmigsiančiam	išmigsiantiems, išmigsiantiem	išmigsiančiai	išmigsiančioms, išmigsiančiom	-	-
gal.	išmigsiantį	išmigsiančius	išmigsiančią	išmigsiančias	-	-
įnag.	išmigsiančiu	išmigsiančiais	išmigsiančia	išmigsiančiomis	-	-
viet.	išmigsiančiame, išmigsiančiam	išmigsiančiuose, išmigsiančiuos	išmigsiančioje, išmigsiančioj	išmigsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigsiantysis	išmigsiantieji	išmigsiančioji	išmigsiančiosios	-	-
kilm.	išmigsiančiojo	išmigsiančiųjų	išmigsiančiosios	išmigsiančiųjų	-	-
naud.	išmigsiančiajam	išmigsiantiesiems	išmigsiančiajai	išmigsiančiosioms	-	-
gal.	išmigsiantįjį	išmigsiančiuosius	išmigsiančiąją	išmigsiančiąsias	-	-
įnag.	išmigsiančiuoju	išmigsiančiaisiais	išmigsiančiąja	išmigsiančiosiomis	-	-
viet.	išmigsiančiajame	išmigsiančiuosiuose	išmigsiančiojoje	išmigsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmigsiantis, mot. g. išmigsianti.
• Skiemenys: iš-mig-sian-čiu

išmigsiančiu

1. tas, kuris išmigs

Etimologija

<= išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---