išlaikomąja

Taip pat žr.: išlaikomąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išlaikomąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išlaikomas, mot. g. išlaikoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išlaikomas	išlaikomi	išlaikoma	išlaikomos	išlaikoma	-
kilm.	išlaikomo	išlaikomų	išlaikomos	išlaikomų	-	-
naud.	išlaikomam	išlaikomiems	išlaikomai	išlaikomoms	-	-
gal.	išlaikomą	išlaikomus	išlaikomą	išlaikomas	-	-
įnag.	išlaikomu	išlaikomais	išlaikoma	išlaikomomis	-	-
viet.	išlaikomame	išlaikomuose	išlaikomoje	išlaikomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išlaikomasis	išlaikomieji	išlaikomoji	išlaikomosios	-	-
kilm.	išlaikomojo	išlaikomųjų	išlaikomosios	išlaikomųjų	-	-
naud.	išlaikomajam	išlaikomiesiems	išlaikomajai	išlaikomosioms	-	-
gal.	išlaikomąjį	išlaikomuosius	išlaikomąją	išlaikomąsias	-	-
įnag.	išlaikomuoju	išlaikomaisiais	išlaikomąja	išlaikomosiomis	-	-
viet.	išlaikomajame	išlaikomuosiuose	išlaikomojoje	išlaikomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išlaikomas, mot. g. išlaikoma.

Etimologija

<= išlaikyti, išlaiko, išlaikė

---