iškreiptu

Taip pat žr.: iškreiptų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iškreiptu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškreiptas, mot. g. iškreipta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškreiptas	iškreipti	iškreipta	iškreiptos	iškreipta	-
kilm.	iškreipto	iškreiptų	iškreiptos	iškreiptų	-	-
naud.	iškreiptam	iškreiptiems	iškreiptai	iškreiptoms	-	-
gal.	iškreiptą	iškreiptus	iškreiptą	iškreiptas	-	-
įnag.	iškreiptu	iškreiptais	iškreipta	iškreiptomis	-	-
viet.	iškreiptame	iškreiptuose	iškreiptoje	iškreiptose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškreiptasis	iškreiptieji	iškreiptoji	iškreiptosios	-	-
kilm.	iškreiptojo	iškreiptųjų	iškreiptosios	iškreiptųjų	-	-
naud.	iškreiptajam	iškreiptiesiems	iškreiptajai	iškreiptosioms	-	-
gal.	iškreiptąjį	iškreiptuosius	iškreiptąją	iškreiptąsias	-	-
įnag.	iškreiptuoju	iškreiptaisiais	iškreiptąja	iškreiptosiomis	-	-
viet.	iškreiptajame	iškreiptuosiuose	iškreiptojoje	iškreiptosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškreiptas, mot. g. iškreipta.

Etimologija

<= iškreipti, iškreipia, iškreipė

---