iškreipsimu

Taip pat žr.: iškreipsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iškreipsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškreipsimas, mot. g. iškreipsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškreipsimas	iškreipsimi	iškreipsima	iškreipsimos	iškreipsima	-
kilm.	iškreipsimo	iškreipsimų	iškreipsimos	iškreipsimų	-	-
naud.	iškreipsimam	iškreipsimiems	iškreipsimai	iškreipsimoms	-	-
gal.	iškreipsimą	iškreipsimus	iškreipsimą	iškreipsimas	-	-
įnag.	iškreipsimu	iškreipsimais	iškreipsima	iškreipsimomis	-	-
viet.	iškreipsimame	iškreipsimuose	iškreipsimoje	iškreipsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškreipsimasis	iškreipsimieji	iškreipsimoji	iškreipsimosios	-	-
kilm.	iškreipsimojo	iškreipsimųjų	iškreipsimosios	iškreipsimųjų	-	-
naud.	iškreipsimajam	iškreipsimiesiems	iškreipsimajai	iškreipsimosioms	-	-
gal.	iškreipsimąjį	iškreipsimuosius	iškreipsimąją	iškreipsimąsias	-	-
įnag.	iškreipsimuoju	iškreipsimaisiais	iškreipsimąja	iškreipsimosiomis	-	-
viet.	iškreipsimajame	iškreipsimuosiuose	iškreipsimojoje	iškreipsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškreipsimas, mot. g. iškreipsima.

Etimologija

<= iškreipti, iškreipia, iškreipė

---