iškreipiančia

Taip pat žr.: iškreipiančią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iškreipiančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškreipiantis, mot. g. iškreipianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškreipiąs, iškreipiantis	iškreipią, iškreipiantys	iškreipianti	iškreipiančios	-	iškreipią
kilm.	iškreipiančio	iškreipiančių	iškreipiančios	iškreipiančių	-	-
naud.	iškreipiančiam	iškreipiantiems, iškreipiantiem	iškreipiančiai	iškreipiančioms, iškreipiančiom	-	-
gal.	iškreipiantį	iškreipiančius	iškreipiančią	iškreipiančias	-	-
įnag.	iškreipiančiu	iškreipiančiais	iškreipiančia	iškreipiančiomis	-	-
viet.	iškreipiančiame, iškreipiančiam	iškreipiančiuose, iškreipiančiuos	iškreipiančioje, iškreipiančioj	iškreipiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškreipiantysis	iškreipiantieji	iškreipiančioji	iškreipiančiosios	-	-
kilm.	iškreipiančiojo	iškreipiančiųjų	iškreipiančiosios	iškreipiančiųjų	-	-
naud.	iškreipiančiajam	iškreipiantiesiems	iškreipiančiajai	iškreipiančiosioms	-	-
gal.	iškreipiantįjį	iškreipiančiuosius	iškreipiančiąją	iškreipiančiąsias	-	-
įnag.	iškreipiančiuoju	iškreipiančiaisiais	iškreipiančiąja	iškreipiančiosiomis	-	-
viet.	iškreipiančiajame	iškreipiančiuosiuose	iškreipiančiojoje	iškreipiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškreipiantis, mot. g. iškreipianti.

Etimologija

<= iškreipti, iškreipia, iškreipė

---