iškreipdavusiu

Taip pat žr.: iškreipdavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iškreipdavusiu (būt. k. l. veik. dlv.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškreipęs, mot. g. iškreipusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškreipęs	iškreipę	iškreipusi, iškreipus	iškreipusios	-	iškreipę
kilm.	iškreipusio	iškreipusių	iškreipusios	iškreipusių	-	-
naud.	iškreipusiam	iškreipusiems	iškreipusiai	iškreipusioms	-	-
gal.	iškreipusį	iškreipusius	iškreipusią	iškreipusias	-	-
įnag.	iškreipusiu	iškreipusiais	iškreipusia	iškreipusiomis	-	-
viet.	iškreipusiame	iškreipusiuose	iškreipusioje	iškreipusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškreipusysis	iškreipusieji	iškreipusioji	iškreipusiosios	-	-
kilm.	iškreipusiojo	iškreipusiųjų	iškreipusiosios	iškreipusiųjų	-	-
naud.	iškreipusiajam	iškreipusiesiems	iškreipusiajai	iškreipusiosioms	-	-
gal.	iškreipusįjį	iškreipusiuosius	iškreipusiąją	iškreipusiąsias	-	-
įnag.	iškreipusiuoju	iškreipusiaisiais	iškreipusiąja	iškreipusiosiomis	-	-
viet.	iškreipusiajame	iškreipusiuosiuose	iškreipusiojoje	iškreipusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškreipęs, mot. g. iškreipusi.

Etimologija

<= iškreipti, iškreipia, iškreipė

---