išjaudinusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išjaudinusiuoju (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išjaudinęs, mot. g. išjaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudinęs	išjaudinę	išjaudinusi, išjaudinus	išjaudinusios	-	išjaudinę
kilm.	išjaudinusio	išjaudinusių	išjaudinusios	išjaudinusių	-	-
naud.	išjaudinusiam	išjaudinusiems	išjaudinusiai	išjaudinusioms	-	-
gal.	išjaudinusį	išjaudinusius	išjaudinusią	išjaudinusias	-	-
įnag.	išjaudinusiu	išjaudinusiais	išjaudinusia	išjaudinusiomis	-	-
viet.	išjaudinusiame	išjaudinusiuose	išjaudinusioje	išjaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudinusysis	išjaudinusieji	išjaudinusioji	išjaudinusiosios	-	-
kilm.	išjaudinusiojo	išjaudinusiųjų	išjaudinusiosios	išjaudinusiųjų	-	-
naud.	išjaudinusiajam	išjaudinusiesiems	išjaudinusiajai	išjaudinusiosioms	-	-
gal.	išjaudinusįjį	išjaudinusiuosius	išjaudinusiąją	išjaudinusiąsias	-	-
įnag.	išjaudinusiuoju	išjaudinusiaisiais	išjaudinusiąja	išjaudinusiosiomis	-	-
viet.	išjaudinusiajame	išjaudinusiuosiuose	išjaudinusiojoje	išjaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išjaudinęs, mot. g. išjaudinusi.
• Skiemenys: iš-jau-di-nu-siuo-ju

išjaudinusiuoju

1. tas, kuris išjaudino

Etimologija

<= išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---