išjaudintinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išjaudintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išjaudintinas, mot. g. išjaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudintinas	išjaudintini	išjaudintina	išjaudintinos	išjaudintina	-
kilm.	išjaudintino	išjaudintinų	išjaudintinos	išjaudintinų	-	-
naud.	išjaudintinam	išjaudintiniems	išjaudintinai	išjaudintinoms	-	-
gal.	išjaudintiną	išjaudintinus	išjaudintiną	išjaudintinas	-	-
įnag.	išjaudintinu	išjaudintinais	išjaudintina	išjaudintinomis	-	-
viet.	išjaudintiname	išjaudintinuose	išjaudintinoje	išjaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudintinasis	išjaudintinieji	išjaudintinoji	išjaudintinosios	-	-
kilm.	išjaudintinojo	išjaudintinųjų	išjaudintinosios	išjaudintinųjų	-	-
naud.	išjaudintinajam	išjaudintiniesiems	išjaudintinajai	išjaudintinosioms	-	-
gal.	išjaudintinąjį	išjaudintinuosius	išjaudintinąją	išjaudintinąsias	-	-
įnag.	išjaudintinuoju	išjaudintinaisiais	išjaudintinąja	išjaudintinosiomis	-	-
viet.	išjaudintinajame	išjaudintinuosiuose	išjaudintinojoje	išjaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išjaudintinas, mot. g. išjaudintina.
• Skiemenys: iš-jau-din-ti-nu

išjaudintinu

1. tas, dėl kurio reikia išjaudinti

Etimologija

<= išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---