išjaudintąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išjaudintąją (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išjaudintas, mot. g. išjaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudintas	išjaudinti	išjaudinta	išjaudintos	išjaudinta	-
kilm.	išjaudinto	išjaudintų	išjaudintos	išjaudintų	-	-
naud.	išjaudintam	išjaudintiems	išjaudintai	išjaudintoms	-	-
gal.	išjaudintą	išjaudintus	išjaudintą	išjaudintas	-	-
įnag.	išjaudintu	išjaudintais	išjaudinta	išjaudintomis	-	-
viet.	išjaudintame	išjaudintuose	išjaudintoje	išjaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudintasis	išjaudintieji	išjaudintoji	išjaudintosios	-	-
kilm.	išjaudintojo	išjaudintųjų	išjaudintosios	išjaudintųjų	-	-
naud.	išjaudintajam	išjaudintiesiems	išjaudintajai	išjaudintosioms	-	-
gal.	išjaudintąjį	išjaudintuosius	išjaudintąją	išjaudintąsias	-	-
įnag.	išjaudintuoju	išjaudintaisiais	išjaudintąja	išjaudintosiomis	-	-
viet.	išjaudintajame	išjaudintuosiuose	išjaudintojoje	išjaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išjaudintas, mot. g. išjaudinta.
• Skiemenys: iš-jau-din-tą-ją

išjaudintąją

1. ta, kurią išjaudino

Etimologija

<= išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---