išjaudinsiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išjaudinsiančių (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išjaudinsiantis, mot. g. išjaudinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudinsiąs, išjaudinsiantis	išjaudinsią, išjaudinsiantys	išjaudinsianti	išjaudinsiančios	-	išjaudinsią
kilm.	išjaudinsiančio	išjaudinsiančių	išjaudinsiančios	išjaudinsiančių	-	-
naud.	išjaudinsiančiam	išjaudinsiantiems, išjaudinsiantiem	išjaudinsiančiai	išjaudinsiančioms, išjaudinsiančiom	-	-
gal.	išjaudinsiantį	išjaudinsiančius	išjaudinsiančią	išjaudinsiančias	-	-
įnag.	išjaudinsiančiu	išjaudinsiančiais	išjaudinsiančia	išjaudinsiančiomis	-	-
viet.	išjaudinsiančiame, išjaudinsiančiam	išjaudinsiančiuose, išjaudinsiančiuos	išjaudinsiančioje, išjaudinsiančioj	išjaudinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudinsiantysis	išjaudinsiantieji	išjaudinsiančioji	išjaudinsiančiosios	-	-
kilm.	išjaudinsiančiojo	išjaudinsiančiųjų	išjaudinsiančiosios	išjaudinsiančiųjų	-	-
naud.	išjaudinsiančiajam	išjaudinsiantiesiems	išjaudinsiančiajai	išjaudinsiančiosioms	-	-
gal.	išjaudinsiantįjį	išjaudinsiančiuosius	išjaudinsiančiąją	išjaudinsiančiąsias	-	-
įnag.	išjaudinsiančiuoju	išjaudinsiančiaisiais	išjaudinsiančiąja	išjaudinsiančiosiomis	-	-
viet.	išjaudinsiančiajame	išjaudinsiančiuosiuose	išjaudinsiančiojoje	išjaudinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išjaudinsiantis, mot. g. išjaudinsianti.
• Skiemenys: iš-jau-din-sian-čių

išjaudinsiančių

1. tas, kuris išjaudins

Etimologija

<= išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---