išjaudindavusiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išjaudindavusiam (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išjaudindavęs, mot. g. išjaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudindavęs	išjaudindavę	išjaudindavusi, išjaudindavus	išjaudindavusios	-	išjaudindavę
kilm.	išjaudindavusio	išjaudindavusių	išjaudindavusios	išjaudindavusių	-	-
naud.	išjaudindavusiam	išjaudindavusiems	išjaudindavusiai	išjaudindavusioms	-	-
gal.	išjaudindavusį	išjaudindavusius	išjaudindavusią	išjaudindavusias	-	-
įnag.	išjaudindavusiu	išjaudindavusiais	išjaudindavusia	išjaudindavusiomis	-	-
viet.	išjaudindavusiame	išjaudindavusiuose	išjaudindavusioje	išjaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudindavusysis	išjaudindavusieji	išjaudindavusioji	išjaudindavusiosios	-	-
kilm.	išjaudindavusiojo	išjaudindavusiųjų	išjaudindavusiosios	išjaudindavusiųjų	-	-
naud.	išjaudindavusiajam	išjaudindavusiesiems	išjaudindavusiajai	išjaudindavusiosioms	-	-
gal.	išjaudindavusįjį	išjaudindavusiuosius	išjaudindavusiąją	išjaudindavusiąsias	-	-
įnag.	išjaudindavusiuoju	išjaudindavusiaisiais	išjaudindavusiąja	išjaudindavusiosiomis	-	-
viet.	išjaudindavusiajame	išjaudindavusiuosiuose	išjaudindavusiojoje	išjaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išjaudindavęs, mot. g. išjaudindavusi.
• Skiemenys: iš-jau-din-da-vu-siam

išjaudindavusiam

1. tas, kuris išjaudindavo

Etimologija

<= išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---