išjaudinamajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išjaudinamajam (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išjaudinamas, mot. g. išjaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudinamas	išjaudinami	išjaudinama	išjaudinamos	išjaudinama	-
kilm.	išjaudinamo	išjaudinamų	išjaudinamos	išjaudinamų	-	-
naud.	išjaudinamam	išjaudinamiems	išjaudinamai	išjaudinamoms	-	-
gal.	išjaudinamą	išjaudinamus	išjaudinamą	išjaudinamas	-	-
įnag.	išjaudinamu	išjaudinamais	išjaudinama	išjaudinamomis	-	-
viet.	išjaudinamame	išjaudinamuose	išjaudinamoje	išjaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudinamasis	išjaudinamieji	išjaudinamoji	išjaudinamosios	-	-
kilm.	išjaudinamojo	išjaudinamųjų	išjaudinamosios	išjaudinamųjų	-	-
naud.	išjaudinamajam	išjaudinamiesiems	išjaudinamajai	išjaudinamosioms	-	-
gal.	išjaudinamąjį	išjaudinamuosius	išjaudinamąją	išjaudinamąsias	-	-
įnag.	išjaudinamuoju	išjaudinamaisiais	išjaudinamąja	išjaudinamosiomis	-	-
viet.	išjaudinamajame	išjaudinamuosiuose	išjaudinamojoje	išjaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išjaudinamas, mot. g. išjaudinama.
• Skiemenys: iš-jau-di-na-ma-jam

išjaudinamajam

1. tas, kurį išjaudina

Etimologija

<= išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---