išgertus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgertus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgertas, mot. g. išgerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgertas	išgerti	išgerta	išgertos	išgerta	-
kilm.	išgerto	išgertų	išgertos	išgertų	-	-
naud.	išgertam	išgertiems	išgertai	išgertoms	-	-
gal.	išgertą	išgertus	išgertą	išgertas	-	-
įnag.	išgertu	išgertais	išgerta	išgertomis	-	-
viet.	išgertame	išgertuose	išgertoje	išgertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgertasis	išgertieji	išgertoji	išgertosios	-	-
kilm.	išgertojo	išgertųjų	išgertosios	išgertųjų	-	-
naud.	išgertajam	išgertiesiems	išgertajai	išgertosioms	-	-
gal.	išgertąjį	išgertuosius	išgertąją	išgertąsias	-	-
įnag.	išgertuoju	išgertaisiais	išgertąja	išgertosiomis	-	-
viet.	išgertajame	išgertuosiuose	išgertojoje	išgertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgertas, mot. g. išgerta.
• Skiemenys: iš-ger-tus

išgertus

1. tas, kurį išgėrė

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---