išgertinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgertinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgertinas, mot. g. išgertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgertinas	išgertini	išgertina	išgertinos	išgertina	-
kilm.	išgertino	išgertinų	išgertinos	išgertinų	-	-
naud.	išgertinam	išgertiniems	išgertinai	išgertinoms	-	-
gal.	išgertiną	išgertinus	išgertiną	išgertinas	-	-
įnag.	išgertinu	išgertinais	išgertina	išgertinomis	-	-
viet.	išgertiname	išgertinuose	išgertinoje	išgertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgertinasis	išgertinieji	išgertinoji	išgertinosios	-	-
kilm.	išgertinojo	išgertinųjų	išgertinosios	išgertinųjų	-	-
naud.	išgertinajam	išgertiniesiems	išgertinajai	išgertinosioms	-	-
gal.	išgertinąjį	išgertinuosius	išgertinąją	išgertinąsias	-	-
įnag.	išgertinuoju	išgertinaisiais	išgertinąja	išgertinosiomis	-	-
viet.	išgertinajame	išgertinuosiuose	išgertinojoje	išgertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgertinas, mot. g. išgertina.
• Skiemenys: iš-ger-ti-nuo-ju

išgertinuoju

1. tas, dėl kurio reikia išgerti

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---