išgeriamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgeriamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgeriamas, mot. g. išgeriama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgeriamas	išgeriami	išgeriama	išgeriamos	išgeriama	-
kilm.	išgeriamo	išgeriamų	išgeriamos	išgeriamų	-	-
naud.	išgeriamam	išgeriamiems	išgeriamai	išgeriamoms	-	-
gal.	išgeriamą	išgeriamus	išgeriamą	išgeriamas	-	-
įnag.	išgeriamu	išgeriamais	išgeriama	išgeriamomis	-	-
viet.	išgeriamame	išgeriamuose	išgeriamoje	išgeriamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgeriamasis	išgeriamieji	išgeriamoji	išgeriamosios	-	-
kilm.	išgeriamojo	išgeriamųjų	išgeriamosios	išgeriamųjų	-	-
naud.	išgeriamajam	išgeriamiesiems	išgeriamajai	išgeriamosioms	-	-
gal.	išgeriamąjį	išgeriamuosius	išgeriamąją	išgeriamąsias	-	-
įnag.	išgeriamuoju	išgeriamaisiais	išgeriamąja	išgeriamosiomis	-	-
viet.	išgeriamajame	išgeriamuosiuose	išgeriamojoje	išgeriamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgeriamas, mot. g. išgeriama.
• Skiemenys: iš-ge-ria-mo-ji

išgeriamoji

1. ta, kurią išgeria

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---