išgerdavusia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgerdavusia (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgerdavęs, mot. g. išgerdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgerdavęs	išgerdavę	išgerdavusi, išgerdavus	išgerdavusios	-	išgerdavę
kilm.	išgerdavusio	išgerdavusių	išgerdavusios	išgerdavusių	-	-
naud.	išgerdavusiam	išgerdavusiems	išgerdavusiai	išgerdavusioms	-	-
gal.	išgerdavusį	išgerdavusius	išgerdavusią	išgerdavusias	-	-
įnag.	išgerdavusiu	išgerdavusiais	išgerdavusia	išgerdavusiomis	-	-
viet.	išgerdavusiame	išgerdavusiuose	išgerdavusioje	išgerdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgerdavusysis	išgerdavusieji	išgerdavusioji	išgerdavusiosios	-	-
kilm.	išgerdavusiojo	išgerdavusiųjų	išgerdavusiosios	išgerdavusiųjų	-	-
naud.	išgerdavusiajam	išgerdavusiesiems	išgerdavusiajai	išgerdavusiosioms	-	-
gal.	išgerdavusįjį	išgerdavusiuosius	išgerdavusiąją	išgerdavusiąsias	-	-
įnag.	išgerdavusiuoju	išgerdavusiaisiais	išgerdavusiąja	išgerdavusiosiomis	-	-
viet.	išgerdavusiajame	išgerdavusiuosiuose	išgerdavusiojoje	išgerdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgerdavęs, mot. g. išgerdavusi.
• Skiemenys: iš-ger-da-vu-sia

išgerdavusia

1. ta, kuri išgerdavo

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---