išgamintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgamintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgamintas, mot. g. išgaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgamintas	išgaminti	išgaminta	išgamintos	išgaminta	-
kilm.	išgaminto	išgamintų	išgamintos	išgamintų	-	-
naud.	išgamintam	išgamintiems	išgamintai	išgamintoms	-	-
gal.	išgamintą	išgamintus	išgamintą	išgamintas	-	-
įnag.	išgamintu	išgamintais	išgaminta	išgamintomis	-	-
viet.	išgamintame	išgamintuose	išgamintoje	išgamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgamintasis	išgamintieji	išgamintoji	išgamintosios	-	-
kilm.	išgamintojo	išgamintųjų	išgamintosios	išgamintųjų	-	-
naud.	išgamintajam	išgamintiesiems	išgamintajai	išgamintosioms	-	-
gal.	išgamintąjį	išgamintuosius	išgamintąją	išgamintąsias	-	-
įnag.	išgamintuoju	išgamintaisiais	išgamintąja	išgamintosiomis	-	-
viet.	išgamintajame	išgamintuosiuose	išgamintojoje	išgamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgamintas, mot. g. išgaminta.
• Skiemenys: iš-ga-min-tu

išgamintu

1. tas, kurį išgamino

Etimologija

<= išgaminti, išgamina, išgamino <= iš- + gaminti, gamina, gamino

---