išgaminą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgaminą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgaminantis, mot. g. išgaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgaminąs, išgaminantis	išgaminą, išgaminantys	išgaminanti	išgaminančios	-	išgaminą
kilm.	išgaminančio	išgaminančių	išgaminančios	išgaminančių	-	-
naud.	išgaminančiam	išgaminantiems, išgaminantiem	išgaminančiai	išgaminančioms, išgaminančiom	-	-
gal.	išgaminantį	išgaminančius	išgaminančią	išgaminančias	-	-
įnag.	išgaminančiu	išgaminančiais	išgaminančia	išgaminančiomis	-	-
viet.	išgaminančiame, išgaminančiam	išgaminančiuose, išgaminančiuos	išgaminančioje, išgaminančioj	išgaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgaminantysis	išgaminantieji	išgaminančioji	išgaminančiosios	-	-
kilm.	išgaminančiojo	išgaminančiųjų	išgaminančiosios	išgaminančiųjų	-	-
naud.	išgaminančiajam	išgaminantiesiems	išgaminančiajai	išgaminančiosioms	-	-
gal.	išgaminantįjį	išgaminančiuosius	išgaminančiąją	išgaminančiąsias	-	-
įnag.	išgaminančiuoju	išgaminančiaisiais	išgaminančiąja	išgaminančiosiomis	-	-
viet.	išgaminančiajame	išgaminančiuosiuose	išgaminančiojoje	išgaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgaminantis, mot. g. išgaminanti.
• Skiemenys: iš-ga-mi-ną

išgaminą

1. tas, kuris išgamina

Etimologija

<= išgaminti, išgamina, išgamino <= iš- + gaminti, gamina, gamino

---