išduotojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išduotojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išduotas, mot. g. išduota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduotas	išduoti	išduota	išduotos	išduota	-
kilm.	išduoto	išduotų	išduotos	išduotų	-	-
naud.	išduotam	išduotiems	išduotai	išduotoms	-	-
gal.	išduotą	išduotus	išduotą	išduotas	-	-
įnag.	išduotu	išduotais	išduota	išduotomis	-	-
viet.	išduotame	išduotuose	išduotoje	išduotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduotasis	išduotieji	išduotoji	išduotosios	-	-
kilm.	išduotojo	išduotųjų	išduotosios	išduotųjų	-	-
naud.	išduotajam	išduotiesiems	išduotajai	išduotosioms	-	-
gal.	išduotąjį	išduotuosius	išduotąją	išduotąsias	-	-
įnag.	išduotuoju	išduotaisiais	išduotąja	išduotosiomis	-	-
viet.	išduotajame	išduotuosiuose	išduotojoje	išduotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išduotas, mot. g. išduota.

Etimologija

<= išduoti, išduoda, išdavė

---