išduotina

Taip pat žr.: išduotiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išduotina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išduotinas, mot. g. išduotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduotinas	išduotini	išduotina	išduotinos	išduotina	-
kilm.	išduotino	išduotinų	išduotinos	išduotinų	-	-
naud.	išduotinam	išduotiniems	išduotinai	išduotinoms	-	-
gal.	išduotiną	išduotinus	išduotiną	išduotinas	-	-
įnag.	išduotinu	išduotinais	išduotina	išduotinomis	-	-
viet.	išduotiname	išduotinuose	išduotinoje	išduotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduotinasis	išduotinieji	išduotinoji	išduotinosios	-	-
kilm.	išduotinojo	išduotinųjų	išduotinosios	išduotinųjų	-	-
naud.	išduotinajam	išduotiniesiems	išduotinajai	išduotinosioms	-	-
gal.	išduotinąjį	išduotinuosius	išduotinąją	išduotinąsias	-	-
įnag.	išduotinuoju	išduotinaisiais	išduotinąja	išduotinosiomis	-	-
viet.	išduotinajame	išduotinuosiuose	išduotinojoje	išduotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išduotinas.

Etimologija

<= išduoti, išduoda, išdavė

---