išduosimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išduosimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išduosimas, mot. g. išduosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduosimas	išduosimi	išduosima	išduosimos	išduosima	-
kilm.	išduosimo	išduosimų	išduosimos	išduosimų	-	-
naud.	išduosimam	išduosimiems	išduosimai	išduosimoms	-	-
gal.	išduosimą	išduosimus	išduosimą	išduosimas	-	-
įnag.	išduosimu	išduosimais	išduosima	išduosimomis	-	-
viet.	išduosimame	išduosimuose	išduosimoje	išduosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduosimasis	išduosimieji	išduosimoji	išduosimosios	-	-
kilm.	išduosimojo	išduosimųjų	išduosimosios	išduosimųjų	-	-
naud.	išduosimajam	išduosimiesiems	išduosimajai	išduosimosioms	-	-
gal.	išduosimąjį	išduosimuosius	išduosimąją	išduosimąsias	-	-
įnag.	išduosimuoju	išduosimaisiais	išduosimąja	išduosimosiomis	-	-
viet.	išduosimajame	išduosimuosiuose	išduosimojoje	išduosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išduosimas, mot. g. išduosima.

Etimologija

<= išduoti, išduoda, išdavė

---