išduodavusį

Taip pat žr.: išduodavusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išduodavusį (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išduodavęs, mot. g. išduodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduodavęs	išduodavę	išduodavusi, išduodavus	išduodavusios	-	išduodavę
kilm.	išduodavusio	išduodavusių	išduodavusios	išduodavusių	-	-
naud.	išduodavusiam	išduodavusiems	išduodavusiai	išduodavusioms	-	-
gal.	išduodavusį	išduodavusius	išduodavusią	išduodavusias	-	-
įnag.	išduodavusiu	išduodavusiais	išduodavusia	išduodavusiomis	-	-
viet.	išduodavusiame	išduodavusiuose	išduodavusioje	išduodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduodavusysis	išduodavusieji	išduodavusioji	išduodavusiosios	-	-
kilm.	išduodavusiojo	išduodavusiųjų	išduodavusiosios	išduodavusiųjų	-	-
naud.	išduodavusiajam	išduodavusiesiems	išduodavusiajai	išduodavusiosioms	-	-
gal.	išduodavusįjį	išduodavusiuosius	išduodavusiąją	išduodavusiąsias	-	-
įnag.	išduodavusiuoju	išduodavusiaisiais	išduodavusiąja	išduodavusiosiomis	-	-
viet.	išduodavusiajame	išduodavusiuosiuose	išduodavusiojoje	išduodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išduodavęs, mot. g. išduodavusi.

Etimologija

<= išduoti, išduoda, išdavė

---