išduodamu

Taip pat žr.: išduodamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išduodamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išduodamas, mot. g. išduodama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduodamas	išduodami	išduodama	išduodamos	išduodama	-
kilm.	išduodamo	išduodamų	išduodamos	išduodamų	-	-
naud.	išduodamam	išduodamiems	išduodamai	išduodamoms	-	-
gal.	išduodamą	išduodamus	išduodamą	išduodamas	-	-
įnag.	išduodamu	išduodamais	išduodama	išduodamomis	-	-
viet.	išduodamame	išduodamuose	išduodamoje	išduodamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išduodamasis	išduodamieji	išduodamoji	išduodamosios	-	-
kilm.	išduodamojo	išduodamųjų	išduodamosios	išduodamųjų	-	-
naud.	išduodamajam	išduodamiesiems	išduodamajai	išduodamosioms	-	-
gal.	išduodamąjį	išduodamuosius	išduodamąją	išduodamąsias	-	-
įnag.	išduodamuoju	išduodamaisiais	išduodamąja	išduodamosiomis	-	-
viet.	išduodamajame	išduodamuosiuose	išduodamojoje	išduodamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išduodamas, mot. g. išduodama.

Etimologija

<= išduoti, išduoda, išdavė

---