išdrįsusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išdrįsusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išdrįsęs, mot. g. išdrįsusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįsęs	išdrįsę	išdrįsusi, išdrįsus	išdrįsusios	-	išdrįsę
kilm.	išdrįsusio	išdrįsusių	išdrįsusios	išdrįsusių	-	-
naud.	išdrįsusiam	išdrįsusiems	išdrįsusiai	išdrįsusioms	-	-
gal.	išdrįsusį	išdrįsusius	išdrįsusią	išdrįsusias	-	-
įnag.	išdrįsusiu	išdrįsusiais	išdrįsusia	išdrįsusiomis	-	-
viet.	išdrįsusiame	išdrįsusiuose	išdrįsusioje	išdrįsusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįsusysis	išdrįsusieji	išdrįsusioji	išdrįsusiosios	-	-
kilm.	išdrįsusiojo	išdrįsusiųjų	išdrįsusiosios	išdrįsusiųjų	-	-
naud.	išdrįsusiajam	išdrįsusiesiems	išdrįsusiajai	išdrįsusiosioms	-	-
gal.	išdrįsusįjį	išdrįsusiuosius	išdrįsusiąją	išdrįsusiąsias	-	-
įnag.	išdrįsusiuoju	išdrįsusiaisiais	išdrįsusiąja	išdrįsusiosiomis	-	-
viet.	išdrįsusiajame	išdrįsusiuosiuose	išdrįsusiojoje	išdrįsusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išdrįsęs, mot. g. išdrįsusi.
• Skiemenys: iš-drį-su-sį-jį

išdrįsusįjį

1. tas, kuris išdrįso

Etimologija

<= išdrįsti, išdrįsta, išdrįso <= iš- + drįsti, drįsta, drįso

---