išdrįstuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išdrįstuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išdrįstas, mot. g. išdrįsta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįstas	išdrįsti	išdrįsta	išdrįstos	išdrįsta	-
kilm.	išdrįsto	išdrįstų	išdrįstos	išdrįstų	-	-
naud.	išdrįstam	išdrįstiems	išdrįstai	išdrįstoms	-	-
gal.	išdrįstą	išdrįstus	išdrįstą	išdrįstas	-	-
įnag.	išdrįstu	išdrįstais	išdrįsta	išdrįstomis	-	-
viet.	išdrįstame	išdrįstuose	išdrįstoje	išdrįstose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįstasis	išdrįstieji	išdrįstoji	išdrįstosios	-	-
kilm.	išdrįstojo	išdrįstųjų	išdrįstosios	išdrįstųjų	-	-
naud.	išdrįstajam	išdrįstiesiems	išdrįstajai	išdrįstosioms	-	-
gal.	išdrįstąjį	išdrįstuosius	išdrįstąją	išdrįstąsias	-	-
įnag.	išdrįstuoju	išdrįstaisiais	išdrįstąja	išdrįstosiomis	-	-
viet.	išdrįstajame	išdrįstuosiuose	išdrįstojoje	išdrįstosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išdrįstas, mot. g. išdrįsta.
• Skiemenys: iš-drįs-tuo-ju

išdrįstuoju

1. tas, kurį išdrįso

Etimologija

<= išdrįsti, išdrįsta, išdrįso <= iš- + drįsti, drįsta, drįso

---