išdrįstinomis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išdrįstinomis (reik. dlv., mot. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išdrįstinas, mot. g. išdrįstina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįstinas	išdrįstini	išdrįstina	išdrįstinos	išdrįstina	-
kilm.	išdrįstino	išdrįstinų	išdrįstinos	išdrįstinų	-	-
naud.	išdrįstinam	išdrįstiniems	išdrįstinai	išdrįstinoms	-	-
gal.	išdrįstiną	išdrįstinus	išdrįstiną	išdrįstinas	-	-
įnag.	išdrįstinu	išdrįstinais	išdrįstina	išdrįstinomis	-	-
viet.	išdrįstiname	išdrįstinuose	išdrįstinoje	išdrįstinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįstinasis	išdrįstinieji	išdrįstinoji	išdrįstinosios	-	-
kilm.	išdrįstinojo	išdrįstinųjų	išdrįstinosios	išdrįstinųjų	-	-
naud.	išdrįstinajam	išdrįstiniesiems	išdrįstinajai	išdrįstinosioms	-	-
gal.	išdrįstinąjį	išdrįstinuosius	išdrįstinąją	išdrįstinąsias	-	-
įnag.	išdrįstinuoju	išdrįstinaisiais	išdrįstinąja	išdrįstinosiomis	-	-
viet.	išdrįstinajame	išdrįstinuosiuose	išdrįstinojoje	išdrįstinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išdrįstinas, mot. g. išdrįstina.
• Skiemenys: iš-drįs-ti-no-mis

išdrįstinomis

1. ta, dėl kurios reikia išdrįsti

Etimologija

<= išdrįsti, išdrįsta, išdrįso <= iš- + drįsti, drįsta, drįso

---