išdrįstamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išdrįstamų (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išdrįstamas, mot. g. išdrįstama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįstamas	išdrįstami	išdrįstama	išdrįstamos	išdrįstama	-
kilm.	išdrįstamo	išdrįstamų	išdrįstamos	išdrįstamų	-	-
naud.	išdrįstamam	išdrįstamiems	išdrįstamai	išdrįstamoms	-	-
gal.	išdrįstamą	išdrįstamus	išdrįstamą	išdrįstamas	-	-
įnag.	išdrįstamu	išdrįstamais	išdrįstama	išdrįstamomis	-	-
viet.	išdrįstamame	išdrįstamuose	išdrįstamoje	išdrįstamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįstamasis	išdrįstamieji	išdrįstamoji	išdrįstamosios	-	-
kilm.	išdrįstamojo	išdrįstamųjų	išdrįstamosios	išdrįstamųjų	-	-
naud.	išdrįstamajam	išdrįstamiesiems	išdrįstamajai	išdrįstamosioms	-	-
gal.	išdrįstamąjį	išdrįstamuosius	išdrįstamąją	išdrįstamąsias	-	-
įnag.	išdrįstamuoju	išdrįstamaisiais	išdrįstamąja	išdrįstamosiomis	-	-
viet.	išdrįstamajame	išdrįstamuosiuose	išdrįstamojoje	išdrįstamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išdrįstamas, mot. g. išdrįstama.
• Skiemenys: iš-drįs-ta-mų

išdrįstamų

1. tas, kurį išdrįsta

Etimologija

<= išdrįsti, išdrįsta, išdrįso <= iš- + drįsti, drįsta, drįso

---