išdrįsimojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išdrįsimojo (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išdrįsimas, mot. g. išdrįsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįsimas	išdrįsimi	išdrįsima	išdrįsimos	išdrįsima	-
kilm.	išdrįsimo	išdrįsimų	išdrįsimos	išdrįsimų	-	-
naud.	išdrįsimam	išdrįsimiems	išdrįsimai	išdrįsimoms	-	-
gal.	išdrįsimą	išdrįsimus	išdrįsimą	išdrįsimas	-	-
įnag.	išdrįsimu	išdrįsimais	išdrįsima	išdrįsimomis	-	-
viet.	išdrįsimame	išdrįsimuose	išdrįsimoje	išdrįsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįsimasis	išdrįsimieji	išdrįsimoji	išdrįsimosios	-	-
kilm.	išdrįsimojo	išdrįsimųjų	išdrįsimosios	išdrįsimųjų	-	-
naud.	išdrįsimajam	išdrįsimiesiems	išdrįsimajai	išdrįsimosioms	-	-
gal.	išdrįsimąjį	išdrįsimuosius	išdrįsimąją	išdrįsimąsias	-	-
įnag.	išdrįsimuoju	išdrįsimaisiais	išdrįsimąja	išdrįsimosiomis	-	-
viet.	išdrįsimajame	išdrįsimuosiuose	išdrįsimojoje	išdrįsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išdrįsimas, mot. g. išdrįsima.
• Skiemenys: iš-drį-si-mo-jo

išdrįsimojo

1. tas, kurį išdrįs

Etimologija

<= išdrįsti, išdrįsta, išdrįso <= iš- + drįsti, drįsta, drįso

---